Net 43 Šakių TAU studentai ir jų draugai balandžio 25-27 dienomis keliavo po pietų Lenkiją. Iškėlę ambicingą šūkį – nė dienos be UNESCO – visi sėkmingai jį pasiekė. Iš anksto pasiprašę gero oro, visi keliautojai liko patenkinti gaivia ir žydinčia gamta. Edukacinės kelionės „UNESCO: sidabro kasyklos ir Vroclavo statiniai – pažintis su Lenkijos geografija, istorija, architektūra“ buvo įvykdyta su kaupu.
Pirmoji diena. Vroclavą zoologijos sodas – vienas didžiausių Europoje. Didieji žvėrys: drambliai, raganosiai, liūtai, tigrai – rodo, kad orientuojamasi į egzotiškąją Afriką. Net ir okeanariumas specialiai suprojektuotas Afrikos faunai. Yra ką apžiūrėti, su draugais pasišnekėti, pasivaikščioti. Prie pat zoologijos sodo pirmasis UNESCO objektas – Šimtmečio salė. Truputį baugoka buvo stebėti į juodai apsirengusius sunkiojo roko gerbėjus, susirinkusius į koncertą, bet vis dėlto apžiūrėjome neįprastą statinį, japonišką sodą ir laimingai pasiekėme viešbutį.
Antroji diena – išbandymai. Stalo kalnuose laukė gana sunki trasa: reikėjo pakilti į uolinius kalnus, landžioti snieguotais tarpekliais, kopti apsamanojusiais akmeniniais laiptais, kad atsidurtume debesų lygyje ir pažvelgtume į žaliuojantį slėnį. Ankstyvo pavasario drėgmė prisodrino orą deguonimi, tarsi glostė keliautojų krūtines ir kvietė pakelti akis į dangų. Padėdami vieni kitiems, paduodami ranką pavojingiausiose vietose, visi draugiškai įveikėme maršrutą. Tuomet laukė staigmena – užsukome į Svidnicos Taikos bažnyčią. Pastatyta XVII a. po Trisdešimties metų karo, dabar ši šventovė įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą kaip neįtikėtinos konstrukcijos statinys, talpinantis 7500 žmonių. Visi susižavėję žiūrėjo į įmantrų barokinį interjerą, sukurtą iš visai nebrangių medžiagų. Grįžus į Vroclavą senamiestyje prasidėjo nykštukų medžioklė. Laimėtojai surinko nuo 30 iki 40 nykštukų, žinoma, tik fotografijose. Šiaip tai labai puikus universitetinis miestas, turintis net muziejų A.Mickevičiaus „Ponui Tadui“, pasažą į Oderį, gotikinę katedrą, apipintą legendomis. Vos spėję apžiūrėti senamiestį vėl grįžome į viešbutį.
Trečioji diena – Sidabro kasyklos, įtrauktos į UNESCO. Atsidūrę 4.5 metro po žeme, galėjome pajusti, ką reiškia būti kalnakasiu. Vietomis reikėjo eiti pasilenkus, kitur plaukti požemine upe. Jautėmės tarsi keldamiesi per mitinę Hado upę Letą. Lengviau atsikvėpėme atsidūrę ant žemės, o ne po ja. Grįždami aptarėme įvykius ir džiaugėmės informatyvia kelione. Dėkingi esame gidei Daliai, kuri linksmai ir optimistiškai vedė mus trijų dienų kelionės maršrutu, visada padrąsindama, pagirdama ir mielai išklausydami bet kokių pageidavimų.
Kelionės metu pasigirdo klausimai: „O kur kita kelionė?“ Tai didžiausias įvertinimas ir pagyrimas. Vadinasi, visi jau išmoko, kad už kelionę geriau gali būti tik kita kelionė, nes kiekviena kelionė laidžia pažinti pasaulį ir pamatyti jo įvairovę.
Kelionės organizatorės Margarita Liukaitienė, Danutė Aniulienė, Birutė Šalkauskienė, Gražina Kazarian.
