Tradiciškai rugpjūčio pabaigoje Šakių rajono lituanistai ir mokyklų bibliotekininkai išsiruošia į literatūrinę kelionę pasisemti įkvėpimo naujiems mokslo metams. Jau aplankytos Vytauto Mačernio, Ievos Simonaitytės, Maironio, Justino Marcinkevičiaus ir Vinco Mykolaičio – Putino gimtinės. Šiemet išsiruošta į Kėdainius – Radvilų ir Česlovo Milošo kraštą.
Iš ankstyvo ryto būrelis entuziasčių, besidominčių istorija ir literatūra, išvažiavo į Pavilkijį, persikėlė per Nemuną keltu ir pasuko Kėdainių link. Didžiojoje rinkos aikštėje susitikusios su gide, keliautojos išnaršė senamiestį, aplankė evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje Radvilų sarkofagus, pasigrožėjo Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos kiemeliu ir prisiklausė pikantiškų istorijų apie kažkada klestėjusių garsių didikų žygius ir meilės nuotykius. Juk Kėdainiai – nepaprastas miestelis, kuriame gyveno įvairių konfesijų ir tautybių žmonės. Apie tai galima sužinoti, užsukus į Kėdainių krašto muziejų ir apžiūrėjus interaktyvias ekspozicijas. Ypač įdomi patalpa, skirta Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui. Čia tarsi mirga Isos slėnio šešėliai.
Norėdamos daugiau sužinoti, keliautojos nuvyko ir į Šetenius, kur prie Nevėžio įkurtas Česlovo Milošo kultūros centras, priklausantis Kauno VDU. Dar išlikusi liepų alėja, vedanti keliuku į buvusį dvarą, dar žaliuoja minkšta ir kvepianti pieva, dar sklinda Česlovo Milošo žodžiai iš baltų knygų, išdėstytų visoje sodybos teritorijoje. Reikia tik įsivaizduoti, kaip plazdėjo senuko Česlovo Milošo širdis, apsilankius tėviškėje po daugybės metų, po klajonių po svetimas šalis. Labai miela gidė maloniai pasakojo apie Česlovo Milošo gyvenimą, apie jo apsilankymą Šeteniuose, apie mielus vaikystės prisiminimus, kuriuos jis užrašė romane „Isos slėnis“.
Grįžtant buvo sustota Vilkijoje, kad iš apžvalgos aikštelės dar kartą pasižiūtėti, kokia graži Lietuva. Visa diena buvo kupina žinių, grožio, ramybės. Tokios kelionės – tai dvasinės stiprybės ir kūrybingumo šaltinis.
Danutė Aniulienė, Šakių ŠPT metodininkė
