Jau tradiciškai pirmasis metodinis renginys prieš naujus mokslo metus – edukacinė išvyka į literatūrines vietas, tad ir šį rugpjūtį iš anksto buvo numatyta rugpjūčio 20 dieną vykti į Panevėžio rajoną ir pagal programą „Švietėjiškos ir literatūrinės tradicijos Šiaurės Lietuvoje: nuo knygnešių iki menininkų“ aplankyti Gabrielės Petkevičaitės – Bitės, kuriai šiemet sukanka 165 metai, tėvo dvarelį Puziniškyje.
Raudonų plytų dvarelyje tarp miškų pasitinka gidė Irena Lesvinčiūnienė, pavaišina karšta arbata ir papasakoja apie nepaprasto likimo mergaitę Gabrielę, rašytoją, labdarę, globėją, moterų teisių gynėją, pirmąją į Lietuvos seimą išrinktą moterį. Sužinome, kad jos krikšto duktė buvo pati Sofija Smetonienę, kad iš pradžių visai nebuvo patenkinta, kai globotinis Bernardas Bučas vedė Salomėją Nėrį, kad mokėjo užkalbėti dantis net rusų kazokams, kad su Žemaite ilgokai žvalgėsi viena į kitą, kol galiausiai rado bendrą kalbą. Buvo sakoma, kad Gabrielė Petkevičaitė – Bitė buvo dvasios, o ne luomo aristokratė. Svarbiausi Bitės žodžiai apie mokslą sukelia daug gerų minčių, galbūt kaip tik jais ir reikėtų remtis pradedant naujus mokslo metus: „Mokslas reikalingas tam, kad darytum gerus darbus, o žmonės mus už tai mylėtų ir gerbtų“. Visas gidės pasakojimas apie XIX a. pab. – XX a. pr. inteligentiją, pasiryžusią aukotis už Lietuvą, priverčia susimąstyti apie kilnias idėjas ir didžios dvasios moteris.
Antrasis kelionės objektas – modernus muziejus „STASYS“ Panevėžyje. Jauna žavi gidė su užsidegimus pristato Stasio Eidrigevičiaus kūrybą, kuri pribloškia, nustebina, verčia susimąstyti. Kilęs iš Lepšių kaimo jis niekada nesigėdino kaimiškos kilmės, kaimo žmonės tapo jo fotografijų ir paveikslų personažais. Visi prisiminė jo iliustruotas V. Žilinskaitės knygeles „Robotas ir peteliškė“, „Ledinė fėja“, apžiūrėjo miniatiūrų ciklą, aiškinosi, kodėl ilganosiai neturi ausų. STASYS yra muziejus, kuriantis naują kultūrinę patirtį ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Šiaurės Lietuvoje, besiorientuojantis į geriausius pasaulio ir Europos muziejus.
Galiausiai Hortenzijų parkas tarsi apibendrino kelionės įspūdžius, grožėtis hortenzijų žiedų purslais, aikčioti iš susižavėjimo, aptarti gamtos dovanas ir neišsemiamą žmogaus kūrybiškumą. Visa diena buvo kupina ne tik naujos informacijos, bet ir skirtingo formato kultūros objektų: istoriją ir kilnias idėjas spinduliuojantis Puziniškis, moderniojo meto muziejus STASYS ir rugpjūčio saulėje nuraudusiais žiedais besipuikuojantis Hortenzijų parkas. Visa diena buvo kupina netikėtų atradimų, kultūra tiesiog samstoma saujomis. Neprailgo net ilgoka kelionė, kurios metu buvo dalintasi nauja patirtimi, aptarti artėjantys mokslo metai ir pasikeitimai švietimo sistemoje.
Danutė Aniulienė, Šakių ŠPT metodininkė
Akimirkos:
