Šakių kultūros įstaigos ( Šakių kultūros centras ir padaliniai, Šakių viešoji biblioteka, Zanavykų muziejus, Kudirkos Naumiesčio muziejus ir t.t.) nuolat organizuodamos susitikimus su žymiais žmonėmis, edukacijas ir parodas, tarsi tiesia ranką pedagoginei bendruomenei ir kviečia tobulinti kvalifikaciją, plėsti akiratį, papildyti žinių bagažą.
Balandžio 23 d. Kidulių dvare (Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinys) edukatorės Birutės Pauliukienės iniciatyva atidaryta paroda „Tarpukario šeimininkių kursai – istorija ir įtaka Lietuvos gastronomijos kultūrai“. Tai paroda, kuri pasakoja močiučių, tetų ir kaimynių gaspadinavimo istoriją. Kaip sako Rima Rauktienė, Šakių savivaldybės Tarybos narė, ši paroda – tai būdas kabinti šaukštu istoriją, 100 metų senumo istoriją, kurią daugeliui iš mūsų galėjo papasakoti močiutės, besisukiodamos virtuvėje ar gaspadinavusios vestuvėse… Atidaryme dalyvavo Nijolė Adukonienė, Kaišiadorių krašto muziejaus vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė, kuri atskleidė, kad šiandieninei Lietuvos gastronomijai ir visiems virtuvės smalsuoliams dar labai labai toli iki to aktyvumo, kuris tarpukario Lietuvoje tarsi tvyrojo ore – kursai, pamokos, mokyklų programos bei daugybė kitokių vietų ir formų, kurios vedė link moters išmanymo, žinojimo, tobulėjimo. Ir paroda, ir atidarymo metu pasidalintos žinios labai naudingos ne tik Šakių, bet ir Jurbarko technologams.
Balandžio 24 d. Zanavykų muziejaus kolektyvas istorikus, lituanistus ir kultūros žinovus pakvietė į susitikimą su gerai žinomu dvarų istoriku Eimantu Gudu bei bendraautore Žilvine Petrauskaite. Kartu jie išleido jau keturias populiarias istorines knygas ,,Kilmingas kraujas“, ,,Gedimino kraujas“, „Ambicingos ir įtakingos“ bei paskutinė „Kilmės viršūnėse“. Smagiu dialogu abu autoriai pristatė savo sumanymą, vedžiojo klausytojus po nežinomus Lietuvos istorijos užkulisius, atskleidė, kas jiems patiems labiausiai įdomu, kuriuos savo knygų veikėjus labiausiai vertina. Pasirodo, istorikui E.Gudui iš moterų labiausiai imponuoja kunigaikštienė Marija Rožė RADVILIENĖ (1863–1941) iš Branickių giminės, žinoma XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios Europos dama, iki šiol palikuonių yra švelniai vadinama „la tante Bichette“ (iš prancūzų kalbos – teta Stirnelė). Tai ji po sovietų revoliucijos buvo įkalinta savo pačios rūmuose Nesvyžiuje ir buvo priversta būti gyvu eksponatu, kol pagaliau išvyko į Europą. Iš vyrų istorikas labiausiai vertina Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį, keliautoją, kartografą, rašytoją ir šiaip tikrai galinga asmenybe. Išaiškėjo ir ateities planai – parašyti apie Čartoryskių giminę, vadinasi, teks dažniau lankytis Šakių rajone, nes ir Gelgaudiškio, ir Žemosios Panemunės dvarai priklausė šiai kilmingai giminei.
Tad bendradarbiavimas su Šakių rajono kultūros įstaigomis yra labai naudingas, reikia tik sekti Šakių ŠPT veiklos planus ir gausiai lankytis renginiuose, kuriuos inicijuoja ir organizuoja profesionalūs kultūros įstaigų kolektyvai.
Šakių ŠPT metodininkė Danutė Aniulienė
